INTUITYVI MENTORĖ

Padedu moterims susigrąžinti ryšį su savimi ir prisiminti vidinę drąsą

Apie mane

Ar pavargai nešioti abejonę širdyje ir gyventi pagal tai, ką pasakys kiti? Ir kiek kartų jau atidėjai savo svajones rytojui, tikėdamasi, kad vieną dieną pajusi daugiau drąsos?
Ar giliai širdyje jauti, kad esi verta daugiau – tik nežinai, kaip tą drąsą savyje pažadinti?

Aš esu Aurelija Bacevičienė – lektorė, intuityvi mentorė, moterų stovyklų organizatorė, fotografė, strėlės laužymo į gerklę praktikė ir FitLine natūralių vitaminų ambasadorė. Mano misija – padėti moterims susigrąžinti gilesnį ryšį su savimi, prisiminti savo vidinę drąsą ir leisti sau būti matomoms.

Mokymai ir mentorystė – drąsai pažadinti

Aš žinau savo sielos misiją ir žinau, kodėl nusileidau į Žemę. Esu čia tam, kad įkvėpčiau, motyvuočiau ir užkurčiau Tavyje drąsą gyventi tikrą gyvenimą – tokį, kokį iš tiesų esi atėjusi gyventi. Esu intuityvi mentorė – tai reiškia, kad vedu ne vien iš žinių, bet ir iš širdies, iš pajautimo, iš ryšio su Tavo vidiniu pasauliu. Todėl mano mokymai ir mentorystė gimsta lengvai – nes pati einu savo keliu ir dalinuosi tuo, kas tikra. Aš ne tik suteikiu kryptį ar įrankius, bet ir kuriu erdvę, kurioje moterys pajunta, kad jos jau yra pakankamos. Kad jos gali žengti pirmyn. Kad jų balsas turi prasmę. Mano seminarai ir kursai nėra tik informacija – tai gyvi, įkvepiantys susitikimai, kurie pažadina vidinę šviesą, išlaisvina pasitikėjimą ir kviečia išeiti į gyvenimą su drąsa.

Stovyklos, kuriose gimsta ramybė ir drąsa

Stovyklos man – tai gyvos erdvės, kuriose moterys sustoja, palieka kasdienybės triukšmą ir susitinka su savo vidumi. Čia jungiasi bendrystė, ritualai, gamtos galia ir praktikos, kurios įkvepia kurti naują santykį su savimi. Po stovyklų gimsta daugybė transformuojančių istorijų – moterys randa ramybę, atgauna pasitikėjimą savimi ir išdrįsta daryti pokyčius, apie kuriuos ilgai tik svajojo.

Fotografija – kelias pamatyti save naujai

Fotografija man – tai daugiau nei darbas. Tai būdas pamatyti ir parodyti kiekvienos moters šviesą, tikrumą, autentišką grožį. Mano objektyvas yra tarsi veidrodis, kuriame moteris pamato save naujai – stiprią, gražią ir tikrą.

Strėlės laužymo į gerklę praktika – simbolinis žingsnis į drąsą

Viena galingiausių praktikų, kurias vedu – strėlės laužymas į gerklę. Tai gilus, simbolinis ritualas, kurio metu moteris susiduria akis į akį su savo baime, vidiniais blokais ar ribojančiais įsitikinimais. Žengiant į priekį ir laužant strėlę, išlaisvinamas balsas, atveriama gerklės čakra, atsiranda drąsa kalbėti, veikti ir gyventi autentiškai.

Kasdieniai ritualai, kurie maitina kūną ir sielą

Man artimi sąmoningumo keliai – tyla, gamta, savistaba. Kasdien praktikuoju kūno ir dvasios ritualus – sportą, sveiką mitybą, šaltą dušą, basų kojų žingsnius per sniegą. Tai nėra tik įpročiai – tai mano būdas būti gyvai, susijungusiai su savimi ir gyvenimu. Esu FitLine natūralių vitaminų partnerė, nes tikiu, kad kūno sveikata yra tokia pat svarbi, kaip ir dvasios kelias. Man gera dalintis produktais, kurie suteikia energijos ir palaiko gyvybingumą kasdien.

Tikiu, kad kiekviena moteris neša unikalią šviesą. Mano stiprybė – padėti Tau ją pamatyti, priimti ir išdrįsti parodyti pasauliui. Tavo drąsa tampa šviesa kitoms. Leisk sau būti matoma. Leisk sau būti tikra.

FOTOGRAFIJA

STRĖLĖS

LAUŽYMAS

MOTERŲ

STOVYKL0S

ASMENINĖ

KONSULTACIJA

MEDITACIJOS

Ieva Lindžiūtė

Tu tokia galinga, turi tiek daug duoti vien savo buvimu. Man taip patinka Tavo laisvumas, lengvumas, kad nevaržai savęs nei kalboje, nei veiksmuose. Žaviuosi! Po susitikimo išgirdau ir išsinešu iš Tavęs, kad reikia laiko su savimi. Aš vis neprisiruošiu viena išeiti į gamtą. Tai Tu man padėjai pajausti, kad man to reikia nepaisant nieko! Ačiū!

★★★★★

★★★★★

Regina Rimkutė

Strėlės laužymo praktika - nauja ir įdomi patirtis man. Iš pirmo žvilgsnio, atrodė ,,kas čia tokio perlaušti strėlę?..", bet imantis veiksmų, atsirado abejonė savimi. Ta abejonė, nepasitikėjimas savimi, kartais pakišdavo koją ir gyvenime. Iš karto atėjo mintis, kad norėdama gyventi savo svajonių gyvenimą, privalau įveikti bet kokias kliūtis pasitaikančias mano gyvenime. Ir vuolia! Pavyko! Reziume sau pačiai: pasitikėti savimi, klausytis savo širdies, Dievo vedimo! Labai dėkinga Aurelija, Tau už naujas patirtis, suvokimus!

★★★★★

★★★★★

Karolina Sušinskė

Tiesą pasakius net sunku patikėti, kad man pavyko perlaužti strėlę. Maniau, kad tas įsitikinimas, kurį nešiojosi savyje yra per stiprus, per senas, kad galėčiau jį paleisti. Mano baimės didelės. Bet mano noras keistis, augti ir gyventi kitaip yra dar didesnis. Kai peržengiau tą žingsnį į priekį ir strėlė lūžo, pajutau momentinį lengvumo jausmą. Tarsi kažkas manyje atsikabino, atlaisvėjo. O Tavo apkabinimas po to... jis buvo lyg užtvirtinimas, kad „Tu esi saugi“, „Tau pavyko“. Po praktikos vis mažiau galvoju apie tą įsitikinimą. Tikiuosi, kad ateis diena, kai jis visai išnyks iš kasdienybės. Jau dabar galiu pasakyti, kad kažkas manyje persijungė. Dabar daug dažniau primenu sau, kad jeigu įveikiau tą akimirką, galiu ir kitas! Manau, kad ši praktika gali būti naudinga visiems, kurie jaučiasi įstrigę, bijo pasakyti “ne”, kuriuos stabdo vidinės ribos ir senos žaizdos.

Edita Briedienė

Teko dalyvauti strėlės laužymo praktikoje per Tavo organizuojamą moterų stovyklą Airijoje. Esu ryžtingas ir drąsus žmogus, bet čia man reikėjo stabtelėti ir pagalvoti, ko norėčiau atsikratyti, kokių baimių, bet tuo metu jų neradau. Toks jausmas, kad aš BEBAIMĖ! Bet kai atėjo mano eilė laužyti strėlę, paskutinę sekundę supratau, kad noriu atsikratyti KONTROLĖS. Ir man tai PAVYKO!

★★★★★

Jurgita Svenkūnaitė

Vos prisiminus strėlės laužymo praktiką per kūną vėl nubėga šiurpuliukai!!!! Kai stovėjau prieš strėlę – visa drebėjau! Baimė buvo tokia gyva tokia tikra! Jaučiau, kaip kūnas virpa, širdis daužosi, o mintys sukasi ratu „Ar tikrai galiu tai padaryti? Ar nebus per daug?“ Bet kažkur giliai viduje žinojau – turiu žengti! Turiu nugalėti ne tik baimę, bet visus tuos metų metus kauptus vidinius blokus – nepasitikėjimą savimi, gėdą, abejones...

Kai žengiau TĄ žingsnį ir strėlė lūžo – lūžo ne tik medis!!! Lūžo ir kažkas manyje... Kažkas, kas ilgai laikė mane įkalintą! Į kūną iškart atėjo lengvumas, šiluma, vieta kažkam naujam – dar nepažintam, bet taip trokštamam!!! Pajutau LAISVĘ!!! Tikrą, gyvą, kūnišką!

Po šios praktikos jaučiuosi stipresnė! Laisvesnė! Daug labiau pasitikinti savimi!!! Tarsi būčiau priminimus sau, kad galiu pereiti per savo baimes – ir išeiti iš jų dar šviesesnė!!!

Manau, ši praktika gali būti naudinga kiekvienam, kas nori susitikti su savo baime akis į akį! Kas nori paleisti senas programas ir pagaliau pajusti, kas yra gyvenimas be vidinių grandinių! Nes kai laužai strėlę, Tu laužai ribas, kurios nebeturi galios!

Aurelija, ačiū, kad esi! Kad leidai tai patirti…

Rasa Malakauskienė

Kai sužinojau, kad bus praktika su strėle ir reikės laužyti ją įstačius į kaklo priekinę dalį ir be rankų pagalbos – pajutau didelę baimę viduje... Dvejojau... Ar bandyti? Ar išeis? Stovykloje visoms moterims prieš mane PAVYKO!!! Tai suteikė drąsos – ir AŠ GALIU!!! Aurelija padavė strėlę, pati įsistačiau į kaklo duobutę, užsimerkiau, susikaupiau, pradėjau giliai kvėpuoti... Ir išgirdau palaikančius vedlės žodžius, visiškai nurimau, kažkokia stipri vidinė jėga apėmė visą kūną ir DRĄSIAI žengiau žingsnį į pirmyn! Strėlė LŪŽO! Tą akimirką apėmė toks didelis džiaugmas, kad nugalėjau savo BAIMĘ!!!! BAIMĘ KALBĖTI, išsakyti savo nuomonę, kuri atėjusi dar iš vaikystės... Įgavau pasitikėjimo savimi!!! Ir jau po dviejų savaičių aš išdrįsau ir surengiau savo seminarą!!!!

★★★★★

Dona TA

Noriu iš visos širdies padėkoti už nepaprastą patirtį fotografijos kurse ir Reel‘s kūrimo dirbtuvėse. Aurelija – tai ne tik žmogus, kuris dalinasi žiniomis, bet ir įkvepia, padrąsina, padeda patikėti savimi. Tai buvo ne tik apie techniką ir kompozicijas – tai buvo apie matymą. Apie jautrumą detalėms, apie istorijas, kurias galime papasakoti per kadrą. Mokymai buvo kupini ne tik aiškių praktiškų patarimų, bet ir nuoširdumo, žmogiško ryšio. Esu dėkinga už šiltą atmosferą, už skatinimą bandyti, kurti, klysti ir vėl bandyti. Už žvilgsnį, kuris mato giliau. Už pasakytus žodžius, kurie ne tik moko, bet ir priverčia susimąstyti ne tik apie kūrybą, bet ir apie save. Rekomenduoju visa širdimi. Jei tik turėsite galimybę dalyvauti Aurelijos vedamuose kursuose – neabejokit. Tai daugiau nei žinios! Tai šviesa, kuri lieka!

★★★★★

Vilma Gudaitienė

110 % esu laiminga, kad turėjau galimybę dalyvauti Tavo fotogtafijos ir Reel‘s kursuose. Tai gera energija, motyvacija judėti į priekį kūrybiškumo link. Žinoma, yra man kur tobulėti, bet visos kursuose įgytos žinios veda prie didesnio pasitikėjimo savimi!

★★★★★

★★★★★

JI

Aurelija – tikrai įspūdinga asmenybė! Iš tų žmonių, kurie ne tik moko, bet ir palieka pėdsaką širdyje. Išmokau nemažai apie fotografiją – dabar galerijoje pastebiu ne tik darytas klaidas, bet ir taisyklingai užfiksuotus kadrus, kuriuos jau moku įvertinti kitaip. Bet labiausiai įsiminė tai, kad Aurelija sugebėjo paliesti gilias, svarbias, jautrias temas – labai jautriai, labai tikrai. Jos pamokos buvo ne tik apie techniką, bet ir apie žmogiškumą, sąmoningumą, vidinį jautrumą. Ji – ne tik profesionalė, bet ir žmogus su didele širdimi!

Marija Lebedžiuvienė

„Tu gali daug daugiau, nei pati manai. Kurk. Daryk. Aš Tavimi tikiu.“ Šie Aurelijos žodžiai įstrigo ne tik galvoje, bet ir širdyje. Ir, man atrodo, ilgam. Mokymai buvo ne tik apie fotografiją telefonu ar Reel‘s kūrimą. Jie buvo apie pasitikėjimą savimi, apie drąsą eiti, net kai nežinai, kaip atrodysi. Apie tai, kad viskas jau manyje – tereikia patikėti.

Aurelija, ačiū už šviesą, už įkvėpimą ir už tikrumą. Tokių žmonių noriu daugiau savo gyvenime. Tebūnie man!

★★★★★

Neringa Stasiulienė

Šiose stovyklose (sakau daugiskaita, nes dalyvavau ne vienoje) ir dar noriu! Gavau supratimą kaip nurimti ir rasti savy tą pamestą ašį. Rasti vidinę ramybę ir pajausti, jog ne vien kūne protas yra. Jog yra ir širdis ir gilus gilus kvėpavimas ir pilve drugeliai!

Gavau praktikos, kaip susirinkti vėl save, kai išsibarstai lėkdama, atiduodama save kitiems, buičiai ir pamiršti save. Gavau suvokimą apie tikrą moteriškumą! Kad moterys pasieks daugiau, kai nebus tarpusavyje konkurentės! Taip pat atėjo aiškus vidinis žinojimas, kad mane supanti aplinka yra mano pačios vidinio pasaulio atspindys. Aš pilnatvėje tolygu pilna ir mane supanti aplinka...

★★★★★

★★★★★

Žavioji Aurelija

Moterų stovykloje labiausiai palietė ramybė, tikrumas, sulėtėjimas, tyrumas, jautrios moterų istorijos. Po šios stovyklos supratau, kad reikia skirti dažniau pasimatymus sau, kad yra sunkesnių gyvenimų ir likimų, gavau naujos patirties sąmoningame vaikščiojime. Aurelijos stovyklos yra pripildytos šviesos, jautrumo, nuoširdumo, savianalizės. Jei ieškai pokyčių, ramybės, naujų patirčių, ši stovykla kaip tik Tau!

★★★★★

Spalvota Rasa

Moterų stovykla – tai mini atostogos. Pabėgimas iš kasdienės rutinos rato. Labiausiai man patinka moterų bendrumas, tas jausmas, kai supranti, kad esi ne viena. Palaikymas ir šelmiškas juokas. Po stovyklos jausmas būna tarsi praturtėjau: patyrimais, suvokimais, pažintimis. Rekomenduoju toms, kas ieško prasmingo laiko, nori „nusirauti“ nuo kasdienybės rūpesčių, į save pažiūrėti kitu kampu ir atsipalaiduoti!

★★★★★

Sandra Bucevičienė

Kai pravėrus duris pirmiausiai užburia energija. Jau tarpdury pirmasis „Labas!” trinktelėjo tokiu pozityvumo užtaisu, kad „Laikykis“! Tai ne tik mokymai, tai kur kas daugiau. Tai, ką įžodinus, sumenkintum prasmę. Todėl geriau ateiti ir pajausti, nei bandyti įsivaizduoti! Aš be galo džiaugiuosi susipažinusi su Tavimi, Aurelija, o Tavo mokymuose gavau ne tik naujų žinių bei fotografavimo telefonu „tipsų“, aš gavau daug daugiau... Išsinešiau, saugau, vertinu, branginu!