Apie mane
Esu Aurelija Bacevičienė – intuityvi mentorė, lektorė, fotografė, strėlės laužymo į gerklę praktikė, ekologiško prekės ženklo „Moss9“ įkūrėja ir moterų stovyklų organizatorė. Mano kelionė prasidėjo nuo asmeninių iššūkių, kurie paskatino atrasti naują, sąmoningą gyvenimo kryptį ir padėti kitoms moterims susigrąžinti ryšį su savimi.
Per daugiau nei 15 metų fotografijos patirties išmokau ne tik fiksuoti akimirkas, kurios kalba, bet ir perteikti autentišką moters šviesą, emociją, tikrumą. Ši patirtis paskatino mane dalintis žiniomis ir organizuoti mokymus, kuriuose padedu moterims atrasti savo kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi, įkvepiu, motyvuoju.
Įkūriau ekologiškos kosmetikos prekės ženklą „Moss9“, dar kitaip žinomą kaip gražių plaukų namai. Šie natūralūs, aplinką tausojantys produktai padeda moterims ne tik puoselėti plaukus, bet ir auginti pasitikėjimą savimi. Kai moteris jaučiasi graži, ji ima švytėti ir spinduliuoti iš vidaus. Ji drąsiau kuria, kalba, renkasi save.
Viena galingiausių praktikų, kurią vedu – strėlės laužymo į gerklę ritualas. Tai gilus, simbolinis veiksmas, kurio metu moterys, stovėdamos akistatoje su savo baimėmis, ribojančiais įsitikinimais ar vidiniais blokais, žengia žingsnį į priekį ir sulaužo strėlę į savo gerklės centrą. Ši patirtis aktyvuoja gerklės čakrą, išlaisvina balsą ir suteikia drąsos kalbėti, veikti ir būti savimi.
Man artimi sąmoningumo ir dvasingumo keliai. Nors labai myliu žmones, vertinu vienatvę, tylą ir erdvę, kurioje galiu susigrąžinti ryšį su savimi. Dievinu laiką gamtoje. Daug skaitau. Man svarbūs kasdieniai kūno ir dvasios ritualai – sportas, sveika mityba, šaltas dušas, basomis per sniegą. Tai ne šiaip įpročiai – tai mano būdas būti su gyvenimu visa širdimi.
Tikiu, kad tai, ko labiausiai bijome savyje, iš tiesų yra durys į gilesnį ryšį su savo siela.
Kai atsisėdame šalia savo šešėlių – jie ima kalbėti. Ir kai išdrįstame klausytis, atrandame, kad būtent ten slypi mūsų vidinė šviesa.
Mano stiprybė – pozityvus požiūris į gyvenimą, gebėjimas įkvėpti moterį ir pamatyti joje slypintį potencialą. Tikiu, kad kiekviena moteris neša unikalią šviesą – ir aš čia tam, kad padėčiau ją atskleisti.
Tavo drąsa tampa šviesa toms, kurios dar tik ieško savo saulės.
Leisk sau būti matoma. Leisk sau būti tikra.
Ieva Lindžiūtė
Tu tokia galinga, turi tiek daug duoti vien savo buvimu. Man taip patinka Tavo laisvumas, lengvumas, kad nevaržai savęs nei kalboje, nei veiksmuose. Žaviuosi! Po susitikimo išgirdau ir išsinešu iš Tavęs, kad reikia laiko su savimi. Aš vis neprisiruošiu viena išeiti į gamtą. Tai Tu man padėjai pajausti, kad man to reikia nepaisant nieko! Ačiū!
★★★★★
★★★★★
Regina Rimkutė
Strėlės laužymo praktika - nauja ir įdomi patirtis man. Iš pirmo žvilgsnio, atrodė ,,kas čia tokio perlaušti strėlę?..", bet imantis veiksmų, atsirado abejonė savimi. Ta abejonė, nepasitikėjimas savimi, kartais pakišdavo koją ir gyvenime. Iš karto atėjo mintis, kad norėdama gyventi savo svajonių gyvenimą, privalau įveikti bet kokias kliūtis pasitaikančias mano gyvenime. Ir vuolia! Pavyko! Reziume sau pačiai: pasitikėti savimi, klausytis savo širdies, Dievo vedimo! Labai dėkinga Aurelija, Tau už naujas patirtis, suvokimus!
★★★★★
★★★★★
Karolina Sušinskė
Tiesą pasakius net sunku patikėti, kad man pavyko perlaužti strėlę. Maniau, kad tas įsitikinimas, kurį nešiojosi savyje yra per stiprus, per senas, kad galėčiau jį paleisti. Mano baimės didelės. Bet mano noras keistis, augti ir gyventi kitaip yra dar didesnis. Kai peržengiau tą žingsnį į priekį ir strėlė lūžo, pajutau momentinį lengvumo jausmą. Tarsi kažkas manyje atsikabino, atlaisvėjo. O Tavo apkabinimas po to... jis buvo lyg užtvirtinimas, kad „Tu esi saugi“, „Tau pavyko“. Po praktikos vis mažiau galvoju apie tą įsitikinimą. Tikiuosi, kad ateis diena, kai jis visai išnyks iš kasdienybės. Jau dabar galiu pasakyti, kad kažkas manyje persijungė. Dabar daug dažniau primenu sau, kad jeigu įveikiau tą akimirką, galiu ir kitas! Manau, kad ši praktika gali būti naudinga visiems, kurie jaučiasi įstrigę, bijo pasakyti “ne”, kuriuos stabdo vidinės ribos ir senos žaizdos.
Edita Briedienė
Teko dalyvauti strėlės laužymo praktikoje per Tavo organizuojamą moterų stovyklą Airijoje. Esu ryžtingas ir drąsus žmogus, bet čia man reikėjo stabtelėti ir pagalvoti, ko norėčiau atsikratyti, kokių baimių, bet tuo metu jų neradau. Toks jausmas, kad aš BEBAIMĖ! Bet kai atėjo mano eilė laužyti strėlę, paskutinę sekundę supratau, kad noriu atsikratyti KONTROLĖS. Ir man tai PAVYKO!
★★★★★
Jurgita Svenkūnaitė
Vos prisiminus strėlės laužymo praktiką per kūną vėl nubėga šiurpuliukai!!!! Kai stovėjau prieš strėlę – visa drebėjau! Baimė buvo tokia gyva tokia tikra! Jaučiau, kaip kūnas virpa, širdis daužosi, o mintys sukasi ratu „Ar tikrai galiu tai padaryti? Ar nebus per daug?“ Bet kažkur giliai viduje žinojau – turiu žengti! Turiu nugalėti ne tik baimę, bet visus tuos metų metus kauptus vidinius blokus – nepasitikėjimą savimi, gėdą, abejones...
Kai žengiau TĄ žingsnį ir strėlė lūžo – lūžo ne tik medis!!! Lūžo ir kažkas manyje... Kažkas, kas ilgai laikė mane įkalintą! Į kūną iškart atėjo lengvumas, šiluma, vieta kažkam naujam – dar nepažintam, bet taip trokštamam!!! Pajutau LAISVĘ!!! Tikrą, gyvą, kūnišką!
Po šios praktikos jaučiuosi stipresnė! Laisvesnė! Daug labiau pasitikinti savimi!!! Tarsi būčiau priminimus sau, kad galiu pereiti per savo baimes – ir išeiti iš jų dar šviesesnė!!!
Manau, ši praktika gali būti naudinga kiekvienam, kas nori susitikti su savo baime akis į akį! Kas nori paleisti senas programas ir pagaliau pajusti, kas yra gyvenimas be vidinių grandinių! Nes kai laužai strėlę, Tu laužai ribas, kurios nebeturi galios!
Aurelija, ačiū, kad esi! Kad leidai tai patirti…
Rasa Malakauskienė
Kai sužinojau, kad bus praktika su strėle ir reikės laužyti ją įstačius į kaklo priekinę dalį ir be rankų pagalbos – pajutau didelę baimę viduje... Dvejojau... Ar bandyti? Ar išeis? Stovykloje visoms moterims prieš mane PAVYKO!!! Tai suteikė drąsos – ir AŠ GALIU!!! Aurelija padavė strėlę, pati įsistačiau į kaklo duobutę, užsimerkiau, susikaupiau, pradėjau giliai kvėpuoti... Ir išgirdau palaikančius vedlės žodžius, visiškai nurimau, kažkokia stipri vidinė jėga apėmė visą kūną ir DRĄSIAI žengiau žingsnį į pirmyn! Strėlė LŪŽO! Tą akimirką apėmė toks didelis džiaugmas, kad nugalėjau savo BAIMĘ!!!! BAIMĘ KALBĖTI, išsakyti savo nuomonę, kuri atėjusi dar iš vaikystės... Įgavau pasitikėjimo savimi!!! Ir jau po dviejų savaičių aš išdrįsau ir surengiau savo seminarą!!!!
★★★★★
Dona TA
Noriu iš visos širdies padėkoti už nepaprastą patirtį fotografijos kurse ir Reel‘s kūrimo dirbtuvėse. Aurelija – tai ne tik žmogus, kuris dalinasi žiniomis, bet ir įkvepia, padrąsina, padeda patikėti savimi. Tai buvo ne tik apie techniką ir kompozicijas – tai buvo apie matymą. Apie jautrumą detalėms, apie istorijas, kurias galime papasakoti per kadrą. Mokymai buvo kupini ne tik aiškių praktiškų patarimų, bet ir nuoširdumo, žmogiško ryšio. Esu dėkinga už šiltą atmosferą, už skatinimą bandyti, kurti, klysti ir vėl bandyti. Už žvilgsnį, kuris mato giliau. Už pasakytus žodžius, kurie ne tik moko, bet ir priverčia susimąstyti ne tik apie kūrybą, bet ir apie save. Rekomenduoju visa širdimi. Jei tik turėsite galimybę dalyvauti Aurelijos vedamuose kursuose – neabejokit. Tai daugiau nei žinios! Tai šviesa, kuri lieka!
★★★★★
Vilma Gudaitienė
110 % esu laiminga, kad turėjau galimybę dalyvauti Tavo fotogtafijos ir Reel‘s kursuose. Tai gera energija, motyvacija judėti į priekį kūrybiškumo link. Žinoma, yra man kur tobulėti, bet visos kursuose įgytos žinios veda prie didesnio pasitikėjimo savimi!
★★★★★
★★★★★
JI
Aurelija – tikrai įspūdinga asmenybė! Iš tų žmonių, kurie ne tik moko, bet ir palieka pėdsaką širdyje. Išmokau nemažai apie fotografiją – dabar galerijoje pastebiu ne tik darytas klaidas, bet ir taisyklingai užfiksuotus kadrus, kuriuos jau moku įvertinti kitaip. Bet labiausiai įsiminė tai, kad Aurelija sugebėjo paliesti gilias, svarbias, jautrias temas – labai jautriai, labai tikrai. Jos pamokos buvo ne tik apie techniką, bet ir apie žmogiškumą, sąmoningumą, vidinį jautrumą. Ji – ne tik profesionalė, bet ir žmogus su didele širdimi!
Marija Lebedžiuvienė
„Tu gali daug daugiau, nei pati manai. Kurk. Daryk. Aš Tavimi tikiu.“ Šie Aurelijos žodžiai įstrigo ne tik galvoje, bet ir širdyje. Ir, man atrodo, ilgam. Mokymai buvo ne tik apie fotografiją telefonu ar Reel‘s kūrimą. Jie buvo apie pasitikėjimą savimi, apie drąsą eiti, net kai nežinai, kaip atrodysi. Apie tai, kad viskas jau manyje – tereikia patikėti.
Aurelija, ačiū už šviesą, už įkvėpimą ir už tikrumą. Tokių žmonių noriu daugiau savo gyvenime. Tebūnie man!
★★★★★
Neringa Stasiulienė
Šiose stovyklose (sakau daugiskaita, nes dalyvavau ne vienoje) ir dar noriu! Gavau supratimą kaip nurimti ir rasti savy tą pamestą ašį. Rasti vidinę ramybę ir pajausti, jog ne vien kūne protas yra. Jog yra ir širdis ir gilus gilus kvėpavimas ir pilve drugeliai!
Gavau praktikos, kaip susirinkti vėl save, kai išsibarstai lėkdama, atiduodama save kitiems, buičiai ir pamiršti save. Gavau suvokimą apie tikrą moteriškumą! Kad moterys pasieks daugiau, kai nebus tarpusavyje konkurentės! Taip pat atėjo aiškus vidinis žinojimas, kad mane supanti aplinka yra mano pačios vidinio pasaulio atspindys. Aš pilnatvėje tolygu pilna ir mane supanti aplinka...
★★★★★
★★★★★
Žavioji Aurelija
Moterų stovykloje labiausiai palietė ramybė, tikrumas, sulėtėjimas, tyrumas, jautrios moterų istorijos. Po šios stovyklos supratau, kad reikia skirti dažniau pasimatymus sau, kad yra sunkesnių gyvenimų ir likimų, gavau naujos patirties sąmoningame vaikščiojime. Aurelijos stovyklos yra pripildytos šviesos, jautrumo, nuoširdumo, savianalizės. Jei ieškai pokyčių, ramybės, naujų patirčių, ši stovykla kaip tik Tau!
★★★★★
Spalvota Rasa
Moterų stovykla – tai mini atostogos. Pabėgimas iš kasdienės rutinos rato. Labiausiai man patinka moterų bendrumas, tas jausmas, kai supranti, kad esi ne viena. Palaikymas ir šelmiškas juokas. Po stovyklos jausmas būna tarsi praturtėjau: patyrimais, suvokimais, pažintimis. Rekomenduoju toms, kas ieško prasmingo laiko, nori „nusirauti“ nuo kasdienybės rūpesčių, į save pažiūrėti kitu kampu ir atsipalaiduoti!
★★★★★
Sandra Bucevičienė
Kai pravėrus duris pirmiausiai užburia energija. Jau tarpdury pirmasis „Labas!” trinktelėjo tokiu pozityvumo užtaisu, kad „Laikykis“! Tai ne tik mokymai, tai kur kas daugiau. Tai, ką įžodinus, sumenkintum prasmę. Todėl geriau ateiti ir pajausti, nei bandyti įsivaizduoti! Aš be galo džiaugiuosi susipažinusi su Tavimi, Aurelija, o Tavo mokymuose gavau ne tik naujų žinių bei fotografavimo telefonu „tipsų“, aš gavau daug daugiau... Išsinešiau, saugau, vertinu, branginu!